Lietuvaitės Niujorko milongose. 2014 m. vasaris

 

Čia pasakojama apie dviejų milongerų nuotykius New York'e – senoji (ne amžiumi) vilkė Jurgina  ir nesenai, tačiau ryžtingai, į milongerų pasaulį įsiveržusi Agnieška šį kartą stengėsi pažinti NY miestą būtent iš tango pusės (nors kelionės pradžioje Agnieška buvo pasiruošusi gan ilgą lankytinų muziejų sąrašą, faktiškai pavyko aplankyti tik keletą). Visos jėgos ir laikas buvo skirtas įsilieti į bekraštį ne žinių, o tango vandenyną).

Vasario 25, antradienis. Tik atskridusios į Niujorką, nepaisant naktinio skrydžio iš Peru nuovargio, Jurgina ir Agnieška aplankė net dvi milongas. Pirmoji antradienio milonga „Milonga La Sala“ (adr.: 232 East 9^th, tarp 2^th ir 3^th), prasidėjo 19:30 ir turėjo tęstis iki 1:30. Pašokus pirmąją valandą abiejų bendra nuomone įvertinta kaip visiškas fiasko, kuris pirmąjį įspūdį apie Niujorko tango pasaulį nudažė kuo pilkiausiomis spalvomis. Pustuštėje salėje vyravo vyrai, tad šokių partnerių netrūko, tačiau šoko jie vienas blogiau už kitą. Cabeceo šioje erdvėje taip pat negalioja – vyrai tiesiog prieina, griebia už rankų ir kviečia.  Koks čia dar cabeceo? O ir šiaip žaidimas žvilgsniais nebūtų įmanomas – salėje buvo tiesiog tamsu (tas pats pasakytina ir apie daugelį kitų Niujorko milongų). Kadangi vyrai kviesdavo „iš letenos“ buvo sunku išvengti netikusių šokėjų (o pirmą dieną ir dar pirmą milongą pasirodė labai jau akiplėšiška atsakyti „ne“ priėjusiam kviesti – bet labai greitai ši situacija taip pat buvo įvaldyta). Aktyviausias šokdintojas buvo toks mažas, storas, permirkęs prakaitu, rankomis, o ne krūtine puspolke šokdinantis portugalas. Pastarasis gavo savo išvaizdai adekvačią pravardę – „baisuoklis“. Tokių baisuoklių ten būta ir daugiau. Po pusvalandžio Jurgina pareiškė, kad už tokią milonga savininkas mums dar primokėti turėtų jei mes ir toliau leisimės šokdinamos šios vietinės faunos ir kad ilgiau čia nepasiliksianti, o dar po dviejų tandų ir Agnieška sutiko, jog čia iš tiesų nėra su kuo šokti. Didžiajam organizatorių ir negausių dalyvių nusivylimui merginos patraukė į kitą antradieninę Niujorko milongą. Reziumė – 10 $ kaip ir balą....

     

 

Antroji antradienio milonga – „TriANGulO“ 21:30-00:30 bet užsitęsė ilgiau (adr.: 135 West 20^th, tarp 6^th ir 7^th Aven, 3 aukštas). Nuo pirmosios milongos pasiekiama pėsčiomis. Įėjimas 10 $. Čia tiesiog širdis atsigavo J. Prisišokome ir daug, ir kokybiškai. Įdomi detalė - salę puošia įspūdinga freska su garsiausiais New York'o tango šokėjais, o kai kurių gebėjimus galėjome ir pačios įvertinti J.

 

 

Vasario 26, trečiadienis. Trečiadienį ir vėl dvi milongos – pirmoji „Esmeralda“ pavakarių nuo 18:00 iki 23:30 (ukrainietiškame restorane, Ukrainian East Village Rest. Adr.: 140 2^nt Ave tarp 8^th ir 9^th). Įėjimas 10$. Labai ilgai dvejojome ar pasilikti nes salė buvo apytuštė, gerų šokėjų nesimatė, nors organizatorės – ganėtinai garbaus amžiaus tangueros garantavo, kad publika tikrai susirinks. Deja, ar sutrukdė atvėsęs NY oras, ar kitos priežastys – šokėjų taip ir nepagausėjo, tad jei nebūtų atėję keli „favoritai“ iš vakarykštės milongos, šią taip pat būtų reikėję „nurašyti į nuostolius“ J. Taigi pabaigos net nebelaukėme ir išskubėjome išbandyti antrosios – „Tango kafe“, 22:00-01:30 (ketvirtadienį čia pat vyksta "Mala Leche" milonga, adr.: 412 Eith Ave tarp 30^th ir 31^th, 4-as aukštas).  Tad mums atėjus šokėjai tik rinkosi. Įėjimas 12$. Yra dvi salės – tradicinės muzikos ir alternatyvios. Pirmojoje salėje buvo spūstis, deja antroji buvo nykiai apytuštė... Prisišokom puikiai J.

      

     

 

Vasario 27,  ketvirtadienis Šiandien planuose tik viena milonga – tačiau must to be seen – išgirdome ne vieną rekomendaciją joje apsilankyti ir nekantriai laukėme ketvirtadienio vakaro.  Milonga „La National“, adr.: 239 West 14^th, tarp 7^th ir 8^th. Įėjimas 15 $.  Vynas už papildomą mokestį. Nuo 21:30 iki 01:00. Atvykusios į milongą merginos aptiko pustuštę salę. Organizatoriai teigė, kad taip nutiko veikiausiai dėl miestą sukausčiusio speigo (vakar ukrainietės sakė tą patį). Taigi pirma mintis atėjusi į galvą – nepasisiekė... Nors vėliau pamatėme, kad nėra taip blogai – jeigu tik yra ūpo, šokti gali kiek nori. Ir netgi šokti tik su gerais šokėjais. Tačiau tam reikėjo identifikuoti bloguosius ir nepakliūti į jų pinkles. O pastarųjų netrūko – aktyviausias ir vėl buvo iš pirmosios antradienio milongos jau gerai pažįstamas „baisuoklis“. Teko jam uždėti atkaklųjį ignorą. Laimei šį kartą nuo kviečiančiųjų merginas saugojo didokas apvalus stalas, kuris vyrams nepaliko kitos galimybės, kaip naudoti Cabeceo. Turbūt atkaklius cabeceintojus ir šiaip visokius šokdintojus ignoruojančios lietuvaitės vietiniams pasirodė gana arogantiškos. Juo labiau, kad viena iš jų ir pati viso labo pradinukė J. Tačiau tai Agnieškai netrukdė sužavėti milongoje buvusį argentinietį tango mokytoją. O Jurgina kaip visuomet pasirodė be konkurencijos ir netrukus geriausi šokėjai jau rikiavosi eilėje  prie lietuvaičių staliuko. Vakaro pabaigoje (tiksliau, jau ryte) atkakliausias gerbėjas ne tik įteikė jį sužavėjusiai damai baltą rožę bet ir pavėžėjo merginas iki namų. Tai išvadavo nuo būtinybės bruktis naktiniu metro per visą Niujorką iki Brighton Bridge‘o (daugiausiai rusakalbių apgyvendintos pietrytinės miesto dalies, kurioje tuomet buvom apsistoję).

     

 

Vasario 28 d., penktadienis. Ilga diena – pirmoji milonga jau nuo 16 val. (iki 20:30). Taigi ir vėl apsilankome „TriANGulO“ salėje, kurioje vyksta praktika. Iš pradžių nustebino įėjimo kaina 15 $ (brangiau negu į milongą, nors visose programose nurodoma 10$). Tačiau netrukus teko pripažinti, kad renginys to vertas – ne tik puiki muzika, geri šokėjai bet ir pilnas baras nemokamo vyno, užkandžių, taip pat grojanti gyva muzika (pasirodo paskutinį mėnesio penktadieni čia visada taip). Nuotaika puiki – atėjo favoritai, su kuriais susipažinome per praeitų dienų milongas. Nors ir ne visi išvakarėse pažadais besižarstę gerbėjai pasirodė. Tačiau dėl to nepergyvenome – gerbėjų netrūko, o atsirado ir naujų. Jurgina ir vėl pavergė visus vietinius autoritetus. Vienas jų – milongoje atsainiai visus stebėjęs garbaus amžiaus argentinietis (beje, turintis savo tango radio stotį) ne tik pavėžėjo mus iki naktinės milongos („Milonga Rosa“ adr.: Ukrainian East Village Rest. 140 2^nt Ave tarpp 8^th ir 9^th), bet ir pristatė jos organizatorei. Rezultate gavome vietas prie staliukų. Negana to – prie staliuko pirmojoje eilėje! Atsidūrus VIP vietoje dar teko pakovoti su greta vietas užsiėmusiu tango pasaulyje visiškai žaliu, bet vis tiek pasikėlusiu babajumi, kuris buvo linkęs išsiskeryčioti per kelias kėdes ir labai pasipiktino, kad žavios damos užėmė dalį jo erdvės. Į mūsų argumentus, kad čia jas pasodino milongos savininkė ir su pretenzijomis reiktų kreiptis pas pastarąja, vyrukas apsimetė, kad nesuprato, bet pirmai progai pasitaikius vis bandė „pasikiaulinti“. Milongueros iš Lietuvos pasirodė ne pėsčios ir skolingos neliko, tad netrukus pasiekė savo – po valandėlės anam beliko pabrukus uodegą kraustytis iš milongos. Toks runkelis tanguerų pasaulyje visuomet bus persona non grata – juk codigos jam neįveikiamos par excellence. Staliukas pirmojoje eilėje pasiteisino – dvi nepažįstamas merginas netrukus pastebėjo ir ėmė šokdinti gėriausi šokėjai. Taip nepastebimai ir pralėkė naktis.

      

     

 

Kovo 29 d., šeštadienis. Paskutinė New York'o diena panašėjo į tikrą ilgą tango maratoną... Pradžia 11 val. (iki 14:00) praktika „La Practika Fraris“ – „Dance Manheten studio“, adr.: 39 West 19 str tarp 6^th ir 5^th, 5-as aukštas. Kaina 10$, ir nesvarbu, kad tu vėluoji – čia jau tavo problemos, nors atsikelti po vakarykštės milongos oj kaip buvo nelengva... Praktika buvo vykusi – didelė, patogi, šviesi erdvė ir rytinė kava – kas gali būti geriau J. Galbūt muzika buvo kiek pernelyg migdanti rytinei praktikai. Jurgina sutiko kelis savęs vertus šokėjus, Agnieška daugiausiai prašoko su praeitos nakties milongos favoritu, taigi iš praktikos išėjome kuo geriausiai nusiteikusios.

     

 

Nuo 16 val. (iki 20 val.) milonga „TriANGulO“ (adr.: 135 West 20^th, tarp 6^th ir 7^th Aven, 3 aukštas).

    

 

O nuo 22:00 – antroji milonga „Mala Leche“ su pasirodymais.

     

 

Tarp praktikos ir popietinės milongos užkandžiaudamos kinų restorane (geriausia opcija norint pavalgyti ko nors kito negu amerikoniškas sumuštinis) merginos kalbėjosi apie pastarųjų dienų tango patirtį. Niujorko ir Lietuvos milongų palyginimas išėjo pastarųjų naudai – bendras šokimo lygis Lietuvoje kur kas aukštesnis, aprangos kodas elegantiškesnis, o codigos (ypač cabeceo) veikia kur kas efektyviau negu  Niujorke. Tiksliau kalbant čia cabaeceo apskritai neveikia – jį supranta nebent argentiniečiai. Pasisekimo Niujorke lietuvaitėms tikrai netrūko – netgi vertinant šokio kokybę ir einant šokti tik su gerais (arba numanomai gerais) partneriais galima buvo prisišokti tiek, kiek leidžia kojos. Agnieška iš Jurginos pasisėmė naudingos patirties – stebint šokančias poras dėmesį įprato kreipti ne tik į moterų žingsnius (pradinuko pastanga mokytis) ar į bendrą atmosferą, bet taip pat stebėti vyrus bei įsidėmėti kuriuos verta cabeceinti, o kuriems artėjant reiktų imtis kažko ieškoti rankinuke, taisytis batelį ar tiesiog „griūti negyvai“. Tačiau tokios atmazkės dažniausiai nepadėdavo – šie veikėjai dažniausiai uždėdavo leteną ant peties ir paklausdavo „vould  you dance?“. O kartais net prisėlindavo iš nugaros ir pirma tekdavo išgirsti šį klausimą, o tik vėliau pamatyti tą, kuris jį uždavė. Kad juos kur galas... nedrįstančiai atsisakyti Agnieškai teko atkentėti ne vieną tandą su vyrukais, kurie ne tik nemoka laikyti pusiausvyros ir tiesiog vaikščioti, bet taip pat mano esantys geri šokėjai ir nevengdavo sudėtingų figūrų su kuriomis elementariai neįstengdavo susitvarkyti.

Taigi tango atostogos baigėsi... gaila... bet tikrai bus kitų, naujesnių, įdomesnių, labiau intriguojančių tad laukite tęsinio J.

 

Jurgina & Agnieška