Arvydas Baltrūnas. Tango Lietuvoje. Pirmieji žingsniai (1999 m.). 2019 m.

 

Pokalbis su Katalina Kriaučiūnaite, Mika Frankaite ir Vyteniu Graželiu

 

Kalbina Arvydas Baltrūnas

 

 

Arvydas: Kaip kilo mintis pradėti tango Lietuvoje?

 

Katalina: Mintis kilo mums kartu su Lola Šalteniene seniai. Abidvi mes gimusios Argentinoje. Būdavo, ji ateina į mano dirbtuvę, mes čia būname, plepame, rūkome, klausomės tango ir grįžtame į tas savo jaunystės dienas, vis tie sentimentai.

 

Arvydas: Jūs grįžote į Lietuvą su tėvais?

 

Katalina: Aš grįžau su tėvais 1956 m. pabaigoje. Man buvo beveik 15 metų.

Bet grįžtame prie tango. Nepriklausomybės pradžioje tautinės mažumos pradėjo steigti įvairiausius klubus. Mes, keli bendraminčiai, kurie buvo gimę Argentinoje ir grįžę į Lietuvą, sugalvojome įsteigti organizaciją “Alma Latina”. Mes norėjome nepamiršti ispanų kalbos, tradicijų, dainų. Aš gimiau ten, aš myliu tą kraštą. Myliu Lietuvą per kraują, o Argentiną myliu per žemę.

Taigi, susitinkame su Lola ... tie sentimentai. Turėjome kasečių. Būdavo, klausomės tango, dainuojame, abi pašokame, prisimename jaunystę. Aš jau buvau aplankiusi Argentiną 1994 m., atsivežiau daug magnetofono juostų. Ir vieną kartą sakome: “Reikia suorganizuoti tango naktį” gegužės mėn. 25 d. (Argentinos nacionalinė šventė – Gegužės Revoliucijos diena (el Día de la Revolución de Mayo). Ruošėmės tango naktį pradėti 8 val. vakare patalpoje, o paskui visi eiti prie fontano (šalia Prancūzų ambasados) ir šokti gatvėje kaip Buenos Airėse. Norėjome pratinti Lietuvą prie argentinietiško tango. Orkestrėlis groja, porelės šoka. Gali mokėti šokti, gali nelabai.

Bet ką daryti?  Mes su Lola, po teisybei, tai tango nelabai mokėjome. Mes tik taip, iš širdies. Ir kartą (tai buvo 1999 m. sausio mėn.) mums bebūnant - bar bar bar į duris. Įeina trijulė: viena lietuvaitė iš Argentinos, kuri Vilniaus universite mokėsi lietuvių kalbos, atsivedė dar du argentiniečius atvykusius iš Argentinos. Aš ir sakau: “Gal pats Dievas jus čia atvedė, nes mes dabar planuojame organizuoti tango vakarą ir gal žinote kas moka šokti tango?” Ir ta Bernatan sako, kad ji du metus mokėsi Tango akademijoje, bet moka moteriškus žingsnius. Aš ir sakau trijulei: “Suraskite man vyruką, kuris galėtų pamokyti”. Ir kitą kartą jie atveda man Eduardo Gimenez.

Ir kaip dabar pradėti? Padarėme plakatus. Pakabinomejuos Dailės akademijoje, Muzikos akademijoje, universitete, dar kažkur, ir paskelbėme, kad pamokos prasideda kovo mėn. Turėjome tris mėnesius iki gegužės 25 d. 

 

 

Arvydas: Kiek porų pradėjo mokytis? 

 

Katalina: Pamokos vyko dailės galerijoje “Kairė-dešinė”. Pradžioje buvo pilnos abi salės. Pamokų metu dailininkai sėdėjo ir piešė šokančius. Laikui bėgant liko kokios 6-7 poros.

Mes norėjome jaukaus tango vakaro. Šventinis vakaras taip pat vyko galerijoje “Kairė-dešinė”. Pasiskolinome ir atsitempėme kelis apvalius staliukus iš kavinės “Savas kampas”, uždengėme juos languotomis staltiesėmis. Norėjome, kad būtų kaip kokia Cantina.

 

Arvydas: Kas yra Cantina?

 

Katalina: Cantina tai tokia nebrangi kavinė, kurioje laisva atmosfera. Joje stovi biliardo stalas, žmonės laisvai bendrauja, norintys gali padainuoti, pašokti. Tokia jauki vieta. Norėjome tokios tango nakties. Bet priėjo pilna žmonių, net atsisėsti nebuvo kur. Sėdėjo net ant palangių. Vakaro metu kažkas tai padainuodavo, tai pašokdavo. Viskas vyko improvizuotai. Norėjome, kad ir žiūrovai prisijungtų, bet lietuvius sunku išjudinti. Nedidelė entuziastų grupelė liko iki paryčių.

Galvojau, kad ir toliau tęsis kažkas panašaus. Bet vakaro metu įvyko kažkoks konfliktas, kurio iki galo nesuvokiau. Tango mokinių grupė suskilo į dvi dalis, kažkaip jie pasidalino. Po kurio laiko Eduardo Gimenez subūrė savo mokinių grupę. Tai aš jam vėliau ir sakydavau, kad aš esu tavo Madrina (krištamotė). Taip tango gimė ir plėtėsi Lietuvoje. Taigi, tango gimimo diena Lietuvoje galime laikyti tango vakarą, kuris įvyko 1999 m. gegužės 29 d. (gegužės 25 d. buvo antradienis, todėl perkėlėme į šeštadienį).

 

 

Arvydas: Ar tęsėte tai ką pradėjote?

 

Katalina: Mes pradėjome, nes norėjome, kad tango “užsikabintų” Lietuvoje. Ir tai įvyko. Mes “užmetėme meškerę”, bet tegu jau kiti gaudo tą “žuvį”.

 

Arvydas: Kaip, Mika, Tu atėjai į tango?

 

Mika: Aš lankiau Vilniaus universiteto teatrą, o ir baigusi dar kurį laiką lankiau. Vieną kartą, eidama po repeticijos universitete, aš matau skelbimą, kuriame kviečiama į argentinietiško tango pamokas galerijoje “Kairė-dešinė”.

 

Vytenis: Bet tu dar anksčiau teatre šokai tango.

 

Mika: Ai... jo jo... teisingai. Teatre tokį spektaklį vaidinome. Ir tame spektaklyje viena dėstytoja iš Norvegijos pastatė mums sceną “Valpurgijos naktis” kur šokome tango. Tai buvo choreografija, ne visai argentinietiškas tango. Tai buvo eldoradiškas tango, toks sceninis tango. O mums buvo toks įspūdis!!! O!!! Mes norėjome pratęsti šią patirtį, labai norėjome šokti. Bet taip nieko ir neįvyko, nes dėstytoja išvažiavo į Norvegiją.

 

Arvydas: Įdomu. Nes ir man pačiam, panašiu laiku apie kurį Tu pasakoji (keli metai iki 1999-jų), teko susipažinti su argentinietišku tango. Tuo metu Vilniuje Erik Lemcke iš Danijos skaitė paskaitas apie socialinę ekologiją. Vakarais jis vedė tango pamokas, kuriose mokėmės šokti. Tai buvo visai nauja patirtis.

Taigi, tęskime pokalbį.

 

Mika: Kaip sakiau, eidama po repeticijos, pamačiau skelbimą kviečiantį į argentinietiško tango pamokas. Aš ir sakau: “Vyteni, aš tau neprižadu šokti, bet prižadu tau nueiti ir pažiūrėti”.

 

Arvydas: Kada tai buvo?

 

Mika: Tai buvo 1999 m. pavasaris. Ir mes ateinam ir žiūrim. Ant laiptų sėdi chebra. Sėdi, rūko ir tyli. Nu, žodžiu... Labai įdomūs ir faini žmonės. Studentai iš konservatorijos, universiteto, dar iš kažkur. Ir mes mokėmės maždaug du mėnesius. O šių pamokų tikslas buvo surengti argentinietiško tango vakarą. Vakaro iniciatorės buvo Katalina Kriaučiūnaitė ir Lola Šaltenienė. Be mūsų dar šoko Kristina Žebrauskaitė (vėliau pradėjo groti akordeonu grupėje “4 tango”). Kitų neprisimenu. Šokti mus mokė Eduardo Gimenez (kuris atvažiavo į Lietuvą ir mokėsi dainuoti pas E. Kaniavą) ir Mariangeles (ji mokėsi lietuvių kalbos). Pamokų metu atmosfera buvo nepaprasta! Eduardo kartais pykdavosi su Maria. Mums tai buvo WOW !!! Tokios emocijos! Kaip telenovelėse, kurių dar nebuvo mūsų televizijoje. Buvo trankomos durys, visokie žodžiai žodelyčiai: “Puta... madre...” Aistros! O mes: “Čia tai geras! Oho! Tai tikra! Kokios aistros prieš akis!!! Jei nori šokti tango, reikia susipykti! (Mika ir Vytenis juokiasi).

 

Arvydas: O ką Tu, Vyteni, prisimeni?

 

Vytenis: Tai va, vieną pavasario naktį Mika prisėdo prie manęs ir lyg tarp kitko sako: “Čia va taip ir taip, lyg ir tango pamokos vyksta kažkur galerijoje ... tai gal nori pabandyti?” Aš sakau taip: “Trumpiau. Jeigu jie ten šoks su aptemptais triko... vo... tai aš nešoksiu. Bet pažiūrėti aš neatsisakau”.

Nueinam. Lipam į antrą aukštą. Kažkokia chebra ten sėdi ant laiptų. Kažkas rūko, kažkas šneka, kažkas alų geria. O, galvoju: “Čia man patinka. Tango pašoksim, nepašoksim, bet nuobodu nebus”. Perlipom per tuos žmones ir įėjom į galeriją. Dabar svarbu kaip tas mokytojas atrodys. O mokytojas nieko: apžėlęs, gauruotas. Jokio šokėjo įvaizdžio. Ir tai buvo didžiausias pliusas. Toks paparastas žmogus iš gatvės. Apsidairėme. Liaudis irgi tokia neaiški, įvairi. Na, valio! Ką mokytojas rodė - aš neprisimenu, bet po pamokų eidavome gerti alaus. Tai buvo neatskiriama pamokų dalis ir man tai patiko kaip žmogui, kaip vyrui, kuris tingi ir nemėgsta daug strypalioti. Kažkiek pasimokydavome, vėliau kavinėje bendraudavome. Tokia įsisvaizduojama tikroji tango atmosfera. Kiek ten buvo tango šokio neaišku, bet atmosfera buvo superinė.

 

Arvydas: O toliau?

 

Vytenis: Baigėsi ta tango naktis, ir… tų pamokų tikslo neliko. Ir tada Eduardo iškart gavo pasiūlymą pasirodyti su savo grupe “Sostinės dienose”. Wow! Mes buvome jau grupė!

 

Arvydas: Kiek jūsų buvo?

 

Vytenis: Kokios 4-5 poros. Mes nelabai ir gaudėmės kur link viskas eina. Na, čia menininkų gyvenimas: čia televizija, čia reporteriai, čia kažkokie pasirodymai. Na, taip ir turi būti.

 

Mika: Mes darėme “šventą” darbą – populiarinome tango.

 

 

 

 

 

 

VIDEO ČIA

 

__________________________________

 

Apie tarpukario tango Lietuvoje skaitykite Vidos Lisaitės straipsnį "Tango tarpukario Lietuvoje" skaitykite ČIA