Viktoras Žostautas. Tango išvykų maratonas tęsiasi... Roma. Kalėdinis tango festivalis 2014 m. gruodis
Tai antras Viktoro tekstas mūsų svetainėje.
Pirmas jo tekstas "Įspūdžiai iš Talino tango bendruomenės 7-ojo gimtadienio"
Antroji išvyka - Roma, tango festivalių sostinė. Ir šį kartą su naujosios tango kartos autoritetais - Mariano (Chicho) Frumboli ir Juana Sepulveda. Savaitgalio programoje numatėme milongą (Milonga La Pasional, Via Trequanda, 14, Roma) penktadienio vakare (naktį). Ji prasidėjo pakankamai vėlai, 22 val. ir tęsėsi iki trečios val. nakties... Juk...”ryt į darbą nereikia”. Pasisekė, kad ji netoli viešbučio, nes viešasis nebevažiuoja, o taksi kainos kandžiojasi. Rodos atstumas nedidelis, apie 15 km., o sumokejome 29 eurų, mat vien iškvietimas kainavo 11 eurų. Pati milonga lyg ir nieko mandro – jauki salė su aplink sustatytais staliukais, šventiškai paruoštu interjeru. Prie įėjimo, hole mandagiai pasitiko šeimininkai, kaip ypatingus svečius, aprodė patalpas, susipažinome. Šalia persirengimo erdvės iškabinti rūbai ir stovi kelios poros batų pardavimui. Gražu. Itališka.
Vyrams itališkose milongose žiopsoti neverta, mat jau per pirmuosius bandonijos akordus dauguma damų sukioja pivotus, o ir balansas tarp lyčių ne mūsų naudai.
Laikas prabėgo akimirksniu – gera muzika, gražios poros ant parketo suka rondą. Nesulaukus pabaigos, keliaujam į viešbutį; ryt – pamokos.
Šeštadienis – pirmos dvi valandos pas nuevo virtuozą Chicho ir jo partnerę Juana. Pamokų pradžia 15 val., tai tik susirinkimo laikas :) Pirmos pamokos pradžioje pašokom poromis - maestro turėjo įvertinti, ar pro tas duris užėjome. Pradėjome nuo paprasto derinio, užmetant partnerės koją už kitos ir išlaisvinant atraminę, po to žingsnis atgal su šoniniu gancho. Derinys gražus, kai atliekamas meistriškai, skambant lėtai kompozicijai (recepto klausti pas savo mokytojus). Toliau prasidėjo aukštasis tango pilotažas iš Chicho naujosios kolekcijos. To aprašyti neįmanoma. Žodžiu, jeigu norėsite pasiekti akiai gražų nuevo – jūsų antrieji namai taps tango salė.
Po pamokų trumpas atokvėpis ir pasiruošimas festivalio vakarui, toje pačioje salėje, kur ir vyko pamokos, Salone della Fontane („Salonas prie fontano“, ar kažkas tokio, nes šalia įspūdingas, veikiantis fontanas. Pastato architektūrinis stilius: italų racionalizmas). Adresas: Via Ciro il Grande, 10-12, Roma).
Salė erdvi, granito grindys, kolonos. Šokančiųjų susirinko, kaip Vilniuje į krepšinio rungtynes. Jau praėjus pusvalandžiui nuo pradžios salė buvo beveik pilna. Reikėjo laiko susiorientuoti erdvėje. Suvažiavo tangiečiai iš įvairių šalių, bet dauguma Italų. Damos dėvi dailias, įvairiausių ryškių spalvų suknes, vyrai – elegantiški, puošnūs kaip jiems ir būdinga. Sušokus pirmą tandą pastebėjau, kad susirinko įvairiausio lygio, nuo prijaučiančių iki virtuozų, šokėjai. Šokti buvo sunkoka – nežinai kokie kaimyno ketinimai, kur jis pasuks ir kas bus po akimirkos. Nemačiau Vilniuje tokio įvairumo; mūsiškiai bent kelis mėnesius palanko pamokas ir kažko išmoksta.
Netrukus, arčiau vidurnakčio, prasidėjo Chicho ir Juanos pasirodymas iš keturių šokių. Ištikimiausi gerbėjai susėdę ant grindų sudarė ratą, kiti stovėjo jiems už nugarų.
Pastebėkite Chicho laikyseną – jo kojos „įžemintos“, tarytum susilieja su žeme, rodos, kad jos sunkesnės už visą jo kūną, o valdomos taip lengvai, toks šokimo bruožas būdingas tik jam. Tiesa, festivalio metu pastebėjau ne vieną jo mokinį, kurie mėgina perimti tokį šokio stilių, ir, sakyčiau, jiems neblogai sekasi.
Sekmadienis. Trumpas parūkymas su maestro prie įėjimo, susipažinimas, ir dar dvi pamokos su dar sudetingesniais deriniais. Vienas jų – dažnai Chicho naudojamas, tolimensne koja iš nugaros iškeliant į viršų partnerės artimesniąją koją, ir visa tai judesyje, ...uhhhh... Teko prisiminti atvirą apkabinimą ir partnerės vedimą jame, kai metus šoki tik uždarame. Dar vienas iš naujesnių maestro derinių – kai partnerę vedi į vieną pusę, o pats – tiesiai arba į kitą, (šioje vietoje paaiškino, kaip nukreipti partnerę vos matomu, telepatišku, bet jaučiamu rankų palydėjimu) su įvairiomis kombinacijomis ir pagražinimais. Šiek tiek panašu į pramoginius, bet visgi tai naujasis tango stilius. Ir jis savotiškai žavus.
Man paliko įspūdį ne tik, kaip mokytojai įvaldė tango, bet kaip kantriai ir aiškiai, parodant judesio detales, jie moka tai perteikti. Man jie pasirodė tikri savo srities profesionalai. Jei ko nesupranti, ar nesi tikras, dėl to, kaip atlieki vieną ar kitą judesį - klausi, rodai, gauni patarimų. Tikiuosi kada nors jie atvažiuos ir į Vilnių.
Vakare trumpas pasivaikščiojimas po apylinkes. Dar reikia išmiegoti praeitos nakties trūkumą. Ryt prireiks jėgų ekskursijai po Romą su kuprine ant pečių. Lėktuvas tik vakare.
Viktoras Žostautas
