LT | EN

Evaldas Drąsutis. Apie Jūrmalos "Tango Sun" festivalį. 2010 m. rugsėjis

Jūrmalos Tango Sun festivalis yra didžiausias kasmetinis tango festivalis Baltijos šalyse. Jame teko lankytis jau trečią kartą. Būdamas seniausiu ir didžiausiu, jis yra pagrindinė Latvijos, Lietuvos ir Estijos tango bendruomenių susitikimo vieta. Šiemet jis vyko rugpjūčio 26-29 dienomis ir, pasak šmaikštuolių, tai buvo Tango RAIN festivalis :) Šiaip ar taip, oras tikrai nėra svarbiausias dalykas tango šokėjams. Jūrmaloje buvo ką veikti ir be pliažo. Turiu galvoje milongas, kuriose buvau trijose (viso buvo penkios, dvi Rygoje, trys Jūrmaloje). Apie pamokas įspūdžių turiu mažai, pasakysiu tik kad tos dvi argentiniečių Ricardo Barrios y Laura Melos pamokose, kuriose apsilankiau, kaip ir tikėtasi, buvo geros.

Apie tango žmones
Nors tango festivaliai "gyvena" iš pamokų, tačiau tikrasis tarptautinės tango bendruomenės gyvenimas vyksta milongose. Čia matosi kas ir kaip, kas tokie per žmonės atvyksta, kaip jie šoka, kaip jie reaguoja į muziką ir t.t. Ir galų gale: ar tie žmonės tau patinka ar ne. Čia priimami sprendimai ar atvyksi į šitą festivalį, miestą, šalį dar sykį, ar surizikuosi atvykti į kaimyninės šalies tango renginį, apie kurį kol kas nieko nežinai.
Atvirai šnekant, jau buvau bepradedas nusivilti dideliais festivaliais ir bendrai tokio žanro renginiais: kartais apima jausmas, kad jie tapo tiesiog tango "akropoliais", tam tikrais tango turgeliais, turgumis ar supermarketas, kuriuose profesionalai pardavinėja savo produktą "masėms" (dažnai - genetiškai modifikuotą), o "masės" jį vartoja, kur dėsis. Mane vis mažiau bedomina "žingsnelių parduotuvių" pasažai (ganchos ir boleos, soltados ir enrosques papigiai ir pan.) su tų parduotuvių reklama - vakariniais pasirodymais per milongas, po kurių milongos turi būti tarytum restartuotos iš naujo. Pasirodo, as nevienintelis toks, tokių yra nemažai ir jų daugėja: tai didelis mano atradimas Jūrmaloje šiemet.

Kalbu už save: šiumetinio Jūrmalos festivalio tango žmonės man labai patiko! Tai reiškia, kad noras grįžti į Jūrmala kitais metais yra stiprus kaip niekad.
Buvo labai daug gerai, muzikaliai šokančių žmonių, tiesiog nuostabu. Buvo mažai ekscentriškų "aistringojo tango" stiliaus šokėjų, "bad nuevo" atstovų irgi buvo mažai. Vyravo Bs.As. stiliaus šokimas (vadinamasis close embrace). Šokant laikomasi codigos tipo etikos, susidūrimų labai nedaug, negavau nė vieno smūgio moteriško batelio "stiletu" :). Palyginus dažnai naudojamasi cabeceo.

Dauguma dalyvių buvo iš kaimyninių šalių (LV, LT, EE, BY, RU), bet daug ir iš vakarų (žinoma, daugiausiai vyrai :-) Atsimenu Vokietija, Švedija, Norvegija, Graikija, Argentina(!), Suomija, Italija, bet tai, aišku, ne pilnas sąrašas. Beje, vakariečiai buvo sužavėti, girdėjau tikrai daug atsiliepimų, kad jiems čia labai patinka, sakė nežinoję, kad čia taip faina (berods švedas). Iš Rusijos buvo puikių šokėjų, gerai jaučiančių muziką ir stilių, apie baltarusius žinau nedaug. Beje, rusai (ypač rusės, žinoma :-) patvirtino mano vis stiprėjančią nuomonę, kad tikrojo Bs.As stiliaus tango vis daugiau rasime Rytų Europoje (Rusija, Ukraina, Lenkija) nei didžiuosiuose Vakarų šalių "tango centruose".

Žinoma, Jūrmaloje toną užduoda Baltijos ir kaimyninių šalių šokėjai, daugiausiai latviai, bet taip pat ir lietuviai (lietuvių delegacija susidėjo mažiausiai iš 25 lietuvos tangiečių). Šiaip, LV ir LT tango mylėtojus jau galima laikyti viena bendruomene. Buvo keliolika estų - tai geras ženklas, nes anksčiau jų būdavo vos vienas kitas. Buvo tiesiog puikiai šokančių estaičių, ir iš kur jos tik imasi, anksčiau pažinojau vos kelias... Beje, sutikau ir tokių, kurie sakė, kad Lietuvos tangiečiai jiems yra tikras siurpizas-atradimas. Žodžiu, vienas kitą radome.

Baltijiečiai gali savimi didžiuotis kaip subrendo per pastaruosius 3 metus. Ir mums visai nebūtina kelti uodegos patiems sau, kaip tam katinui: tokia yra ir kitų dalyvių nuomonė.

Apie muziką
Žinoma, toną milongose užduoda ne vien tik šokėjai. Kokie bebūtų geri šokėjai (ypač - geri), jų nuotaika visiškai priklauso nuo muzikos kokybės, o už pastarąją yra atsakingi DJai. Jūrmala 2010 šia prasme buvo aukštumoje: DJai buvo įvairūs ir muzika buvo gera. Tą sakau ne todėl, kad aš pats buvau vienu iš festivalio DJu (įdomu, kas patikės! :)), tačiau labiausiai todėl, kad gerai žinau organizatorių požiūrio į DJus evoliuciją šiame festivalyje ir man tai yra labai svarbu. Pamenu, prieš tris metus 2008 m. Jūrmalos festivalyje penktadienio milongoje aš iš viso negirdėjau nė vieno tango gabalo, tada vyravo lyrinis "popsas" arba kitaip vadinamoji "tango alternatyva"!

Kaip viskas pasikeitė vos per 3 metus... Šiais metais jokios ekstravagancijos praktiškai nebuvo (išskyrus šeštadienį, visai paryčiui kelios tandos elektronikos). Labai maloniai nustebino Gaia Pisauro, Europoje žinoma tango mokytoja ir tango DJe. Žinodamas jos stilistiką, tikėjausi (nepagrįstai) kokio nors neo-tango mišinio, tačiau greitai supratau kaip smarkiai klydau: visą penktadienio vakarą Gaia grojo puikią Aukso amžiaus muziką be išimčių!

Kortinos buvo naudojamos visų DJjų ir tai labai prisidėjo prie milongų socialumo. Tik viena dieną DJus (Gaia) kažkodėl nustojo groti kortinas paskutines kelias milongos valandas, nors tandos buvo. Efektas toks, kad as asmeniškai turėjau šokti 6 gabalus iš eilės, kol supratau kas vyksta. O girdėjau apie tokius, kurie turėjo šokti su tuo pačiu partneriu 11 gabalų iš eilės! (ir sugebėjo suskaičiuoti :DD)

Milongos Jūrmaloje baigdavosi 3-4 val paryčiui su praktiškai pilna sale (net paskutinė sekmadienį). Beje, sekmadienį milonga vyko 7 valandas, t.y. atmetus trumpą pasirodymą buvo 6,5 grynos valandos tango muzikos (berods mano DJiškas rekordas) ir pilna salė iki pat pabaigos. Ir kaip šokėjas, ir kaip DJus jaučiuosi dėkingas organizatoriams, kad minimizavo gyvo orkestro grojimą ir taip pat pasirodymus (ne aš toks vienintelis). Labai gaila, kad sekmadienį nebuvo pilnai įgyvendintas organizatorių sumanymas Latvijos ir Lietuvos socialinių (neprofesionalių) tango šokėjų pasirodymų. Man asmeniškai neprofesionalų pasirodymus stebėti netgi įdomiau, nei profesionalų, nes jie nuoširdesni, juose daugiau jaudulio. O rygiečių Jelenos ir Dimos choreografija buvo išties miela.

Apie madas
Tai turiu paminėti. Nes tai jau aiški tendencija: tikras, paprastas, Bs.As. stiliaus tango ateina į madą pilna jėga (dabar tai vadinama close embrace). Tai rodo tango bendruomenių brandą, tai taip pat puikus pavyzdys naujai atėjusiems. Nežinau tiksliai kodėl taip yra. Asmeniškai manau, kad toks pasikeitimas yra visai nesusijęs su pasikeitimais mokytojų bendruomenėje. Mokytojų aplinka juk nepasikeitė, nepagerėjo, net atvirkščiai, dabar pilna Europa visokių atsitiktinių argentiniečių ir neargentiniečių, uždarbiaujančių tango pamokomis.
Tiesiog greičiausiai pagaliau tango bendruomenėse pradėjo suprasti kam jiems viso to reikia iš viso, pradėjo klausytis muzikos, pradėjo labiau mylėti partnerį ir pradėjo norėti mokytis praktiškų dalykų.

Šiaip ar taip, tai gera tendencija, ji stiprina bendruomenes, suteikia daugiau džiaugsmo žmonėms bendraujant ir prisiliečiant prie autentiškos šimtametės labai gražios tradicijos. O tango mokytojų bendruomenė ir festivalių organizatoriai po truputį pristaikys prie paklausos ir jau tą daro. Įdomu buvo stebėti, kaip Gaia ir Leandro šoka close embrace :) Pamokų turinys vis labiau yra skiriamas praktiškiems dalykams, skirtiems šokimui milongose, vis daugiau plinta technikos (net vyrų!) ir muzikalumo pamokos (palyginimui, prieš 2 metus teko dalyvauti galbūt didžiausiame Europos tango festivalyje Wuppertal-yje vyrų technikos pamokoje, kurioje buvo 5 (!) dalyviai...).

Galiu taip pat paprognozuoti, kad turės keistis tango festivalių formatai ar bent jau festivaliai vis labiau specializuosis, segmentuosis (kaip supermarketų segmentas skiriasi nuo "ekologinių" prekių parduotuvių segmento). Mat festivalių dvasią ir traukos lauką sukuria vis gausesni gerai šokantys ir gerai suprantantys tango žmonės, o ne negausūs pradedantieji, kurie dar nežino kas ir kaip. O tie patyrę žmonės į festivalius važiuos daugiausiai milongoms, ne pamokoms (nes mokymasis turi praktinio poreikio ribas, be to brangu...). T.y. geri festivaliai ateityje turėtų būti daugiau orientuoti į socialinį bendravimą ir mažiau - į mokytojus ir pamokas. Kita vertus, festivaliai ir mokytojai juk "gyvena" iš pamokų, o ne iš milongų. Įdomu bus pamatyti, kaip šis "brandžios tango epochos" prieštaravimas bus sprendžiamas.

Apie Baltijos šalių tango renginių rinkodarą
Mažose šalyse mes visi esame labai susiję tarpusavyje. Jūrmalos tango festivalis formuoja lūkesčius kitiems analogiškiems renginiams, taip pat ir Lietuvoje. Ir atvirkščiai:
žinau žmonių, kurie atvyko į Jūrmalą, nes jiems patiko Tango Velykos Vilniuje 2009. Gerai atsimenu pernykštės Tango Fiestos vieno dalyvio (vakariečio) komentarą, kad jis čia atvyko todėl, kad jam patiko Jūrmaloje. Išties, turbūt pusė pernykštės Fiestos dalyvių, o gal ir daugiau, buvo tie patys, kaip ir prieš tai Jūrmaloje. O šiais metais man keli žmonės sakė, kad jiems patiko lietuvių tango kultūra ir sakėsi norį atvykti į Tango Fiestą. Manau, daug kas yra susidūręs su panašiais komentarais.
Tango renginių rinkodara (marketingas) vyksta daugiausiai iš lūpų į lūpas, pagal konkrečių žmonių įspūdžius ir nuomonę, Facebook'as yra tik pagalbinė priemonė. Be to, pozityvias nuomones apie renginį paprastai vienaip ar kitaip sužinome (žiūr pvz. St.Peterburgo šokėjų įspūdžius iš Jūrmalos), gi negatyvi reakcija yra paprastai tyli: žmonės tiesiog negrįžta ir pasako kitiems, kad ten važiuoti neverta.

Programming by alan.lt
Copyright © 2008-2012 Arvis & Vilniaus tango bendruomenė.